Kas yra augimo hormono deficitas (AHD)?

Nors augimo hormono deficitas (AHD) pasitaiko gana retai, jis yra viena iš pagrindinių vaikų augimo sutrikimo priežasčių. Augimo hormono deficitas gali būti įgimtas arba įgytas, t.y. jis gali pasireikšti bet kuriuo metu kūdikystėje ar vaikystėje. Paprastai šis sutrikimas atsiranda dėl to, kad hipofizė nesugeba pagaminti reikiamą augimo hormono kiekį. Laimei, yra galimybė gydyti augimo hormono deficitą, skiriant pakaitinę biosintetinių hormonų terapiją. Šis augimo hormono preparatas 100% atitinka natūralų organizme gaminamą augimo hormoną ir nuo 1986 metų jis yra sėkmingai gaminamas genetinės inžinerijos metodų pagalba.

Augimo hormono deficito atsiradimo priežastys

Negydomo augimo hormono deficito pasekmės

Augimo hormono deficito paplitimas

AHD santykis su kitu hormonu deficitu

Kitos žinomos nepakankamo augimo priežastys

Kaip pastebėti augimo hormono deficitą

Iš kur galiu žinoti, kad mano vaiko ūgis yra per mažas?

Pasakoja 13 - mečio Neilo mama (Jungtinė Karalystė)

Kokius požymius galima pastebėti?

Augimo hormono deficito atsiradimo priežastys
Vaikystėje augimo hormono deficitas gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, jo formos gali būti įgimtos (egzistuojančios gimimo metu) arba įgytos. Daugumos pacientų AHD yra idiopatinis, kitaip tariant, jo priežastys yra nežinomos. Tačiau yra ir žinomų augimo hormono deficito priežasčių.
AHD gali sąlygoti rimta galvos trauma, chirurginė intervencija hipofizės srityje, smegenų auglio spindulinė ar cheminė terapija. Taip pat jį gali tiesiogiai sukelti smegenų auglys hipofizės srityje. Tačiau nereikia manyti, kad vaikas turi smegenų auglį, ir tėvai neturi daryti tokių išvadų vien dėl to, kad vaikas atrodo žemaūgis. Paprastai be sulėtėjusio augimo smegenų auglį lydi įvairūs kiti akivaizdūs požymiai, tokie, kaip galvos skausmas, spazmai, elgsenos pokyčiai. Taip pat stipri emocinė atskirtis gali turėti tiesioginį, nors gal ir laikiną poveikį pačiai augimo hormono sekrecijai.
Nors ir reikia atsižvelgti į tam tikrus genetinius aspektus, AHD nėra laikomas paveldimu.

Negydomo augimo hormono deficito pasekmės
Negydomas AHD pasireiškia nenormaliai lėtu augimo tempu. Pavyzdžiui, tuo laikotarpiu, kada normalus augimo tempas turėtų būti 7-8 cm per metus, vaikas, sergantis AHD užauga mažiau, negu 4 cm per metus. Tačiau, jeigu vaikas turi įgimtą AHD, jo augimo atsilikimas gali tapti pastebimas tik vaikui sulaukus 1 ar 2 metų. Augimo hormono deficitas yra santykinis, o ne absoliutus sutrikimas. Nėra nustatyta, koks turėtų būti "normalus" augimo hormono kiekis kraujyje, kurį būtų galima naudoti kaip mokslinį matavimų standartą. Vertinimas, ar žmogaus augimo hormono sekrecijos lygis bei jo organizmo atsakas į gaminamą augimo hormoną yra ar nėra klinikinė problema, yra subjektyvus ir priklauso nuo to, koks ūgis tam tikroje visuomenėje yra laikomas "priimtinu".

Augimo hormono deficito paplitimas
AHD gali svyruoti nuo lengvo iki sunkaus. Kadangi kartais sunku nustatyti diagnozę pacientams, kurių ūgis nedaug nukrypsta nuo laisvai nustatytų AHD ribų, gali būti sudėtinga įvertinti kaip dažnai pasitaiko šis sutrikimas. Nežiūrint to, manoma, kad nauji  100% AHD atvejai yra užregistruojami maždaug 1 naujagimiui iš 5.000. Tačiau tyrimai rodo, kad lengvo AHD paplitimas yra 1:2000.
AHD dažniau pasireiškia berniukams, nei mergaitėms: berniukų, kuriems yra nustatyta ši diagnozė, yra 2,5 kartų daugiau, negu mergaičių. Tačiau šis skaičius gali paprasčiausiai reikšti, kad berniukai dažniau negu mergaitės yra atvedami į gydymo įstaigas, kadangi mūsų visuomenėje dažniau yra manoma, kad vyrai turi būti aukšti, bet yra visai priimtina, jeigu moterys yra mažos.

AHD santykis su kitų hormonų deficitu
AHD gali pasireikšti savarankiškai. Tokiu atveju jis vadinamas izoliuotu augimo hormono deficitu (IAHD). Tačiau jis gali pasireikšti kartu su kitais hipofizės hormonų deficitais. Pastaruoju atveju jis vadinamas daugybiniu hipofizės hormonų sekrecijos deficitu. Susirgimas, kurio metu pasireiškia visų hipofizės gaminamų hormonų deficitas,  vadinamas hipopituitarizmu.
Augimo procesas yra daug sudėtingesnis, nei galima įsivaizduoti. Jį veikia įvairūs, ne tik hipofizės hormonai, kurie taip pat daro poveikį vienas kitam. Taigi AHD gali taip pat daryti įtaką kitiems hormonams, t.y. hipofizės hormonui, prieskydinės liaukos hormonui, kortikosteroidams, lytiniams hormonams (testosteronui bei estrogenui) bei adrenokortikotropiniam hormonui (ACTH), kuris stimuliuoja antinksčių veiklą, arba atsirasti dėl jų poveikio. Kiekvienu atveju gali būti skiriama pakaitinė atitinkamo hormono terapija, kad būtų atstatytas normalaus augimo procesas.

Kitos žinomos nepakankamo augimo priežastys
Pirmiausia reikia nustatyti, ar nėra kitų priežasčių, sąlygojančių nenormaliai lėtą augimą, ir tik tada galima galvoti apie AHD. Tai gali būti Ternerio sindromas, Silver-Russell sindromas, nanizmas (mažaūgiškumas), Dauno sindromas, Prader-Willi sindromas ar vaisiaus alkoholio sindromas.
Taip pat yra keletas ligų rūšių, kurios gali trikdyti augimą. Tai - kvėpavimo takų ligos (pvz. astma), žarnyno ligos (pvz., Krono liga bei celiakija), medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz. nutukimas), inkstų bei širdies ligos.

Kaip pastebėti augimo hormono deficitą
Vaikas, turintis AHD yra sveikas, jo organizme tik per mažai augimo hormono. Vaikui  skirta pakaitinė augimo hormono terapija koreguoja minėto hormono kiekį.
Ar gali būti, kad mano vaikas turi augimo hormono deficitą?
Nors yra tam tikrų simptomų bei klausimų, kurie gali padėti nustatyti augimo hormono deficitą, labai svarbu, kad tėvai nesistengtų patys nustatyti diagnozę savo vaikams, o kreiptųsi į specialistą, jeigu jie turi pagrindo manyti, kad jų vaikas, gal būt, auga per lėtai.

_{Puslapio pradžia}

Iš kur galiu žinoti, kad mano vaiko ūgis yra per mažas?
Reikėtų reguliariai matuoti vaikų ūgį, kad būtų galima nedelsiant pastebėti, jeigu jie auga per lėtai. Dažnai vaikų ūgio sutrikimai lieka nepastebėti dėl to, kad jų ūgis nėra reguliariai matuojamas arba dėl to, kad tėvai arba mokyklos medicinos darbuotojai nemano, kad vaiko ūgis yra probleminis, taigi, jie nesikreipia į gydytoją.
Čia gali padėti drabužiai. Ar vaiko drabužių dydis yra skirtas jo amžiui? Jei ne, ar vaikas kada nors dėvėjo savo amžiui skirtus drabužius? To pakanka, kad suprastume, ar viskas yra gerai.
Yra keletas kitų svarbių klausimų, kurie leidžia daryti AHD prielaidą. Ar vaikas yra žemiausias savo klasėje? Ar jam sunku žaidimuose neatsilikti nuo savo bendraamžių? Ar jis auga mažiau, negu 5 cm per metus? Ar prasidėjus jo draugų lytiniam brendimui jo brendimas dar neprasidėjo?
Dažnai tėvai net nesusimąsto apie tai, kad jų vaikas yra žemaūgis ir kad galima kažką pakeisti. Neretai tėvai galvoja: "Taip, vaikas yra žemaūgis. Yra kaip yra. Nieko nepadarysi." Tačiau tėvai turi žinoti, kad galima kažką padaryti, jeigu vaikas auga per lėtai. Bent jau vaiką turi apžiūrėti specialistas – vaikų endokrinologas. Dabar vaikai nebėra reguliariai stebimi mokyklose, kaip tai buvo daroma anksčiau, taigi reikia daugiau laiko, kad būtų pastebėtas sulėtėjęs vaiko augimas ir vaikas būtų perduotas pediatrui.
Kita vertus, vaikai, kurie yra mažesni už savo bendraamžius, paprastai puikiai tai suvokia patys. Kartu su savo klasės draugais jie negali dalyvauti tam tikroje veikloje, pavyzdžiui, jie negali patekti į kai kuriuos atrakcionus atrakcionų parke ar dalyvauti sportinėse varžybose. Kartais ūgių skirtumas gali turėti įtakos vaiko pasiekimams mokykloje, ypač, jeigu kiti iš jo šaiposi ar jeigu jam nesiseka bendrauti su kitais vaikais. Paprastai žemaūgiai vaikai be galo trokšta ką nors pakeisti. Netgi labai maži vaikai kartais kalba apie tai, kad jiems nepatinka būti žemesniais už savo bendraamžius. Sulaukęs 7 ar 8 metų, AHD sergantis vaikas dažniausiai išreiškia savo nepasitenkinimą savo ūgiu.
Jeigu vaikas jaučiasi gerai, tėvai dažnai nejaučia susirūpinimo. Tačiau kai vaikas pats pradeda kalbėti apie savo nepasitenkinimą, tėvai suvokia, kad reikia į tai atkreipti dėmesį ir kažką daryti.
Neretai tėvai ilgą laiką stebi savo vaiką ir tik daug vėliau jie suvokia, kad kažkas yra ne taip ir imasi veiksmų. Galbūt darželyje vaiko augimas buvo normalus, bet pradėjus lankyti mokyklą jis sulėtėjo. Galbūt dabar vaikas yra gerokai žemesnis už savo klasės draugus, o gal jis yra per silpnas žaisti futbolą. O gal kiti šeimos nariai kažką pastebi ir dėl to jiems kyla klausimų. Yra daugybė būdų, leidžiančių pastebėti vėluojančio augimo požymius, tačiau vaiką paprastai labiausiai veikia tai, kad jis jaučiasi nesąs normalus ir tai dažnai įtikina tėvus pasidomėti specialisto nuomone.

Pasakoja 13 - mečio Neilo mama (Jungtinė Karalystė)
Kai kurie vaikai yra paprasčiausiai žemi, kitų vaikų vystymasis gali būti vėlyvas. Mamos turėtų stengtis negalvoti, kad kažkas yra negerai, jeigu taip nėra. Tačiau reikia pasikliauti savo nuojauta, netgi, jei tai yra jūsų pirmasis vaikas. Jei manote, kad  nieko nenusimanote apie vaikus, galite stebėti savo vaiką ir lyginti jį su kitais  žaidimų draugais. Jeigu jie skiriasi, jūs tikrai tai pastebėsite.
Kai Neilui buvo septyneri, jo ūgis buvo kaip 3 metų vaiko. Jis visiškai neaugo. Jis niekada neišaugdavo savo drabužėlių ir drovėdavosi dalyvauti fizinėje veikloje, taigi jis niekada nesudėvėdavo tų drabužių, kurios jis turėjo. Nors ir buvo panašus į trimetį, jis kalbėjo kaip dešimtmetis, galbūt dėl to, kad daugelį metų jis daugiausiai laiko praleisdavo dalyvaudamas pokalbiuose ir plėsdamas savo žodyną, taigi visi juo žavėjosi ir mylėjo. Mokykloje mergaitės jį globojo. Aš praregėjau, kai mokyklos Kalėdiniame spektaklyje jam buvo paskirtas mažiausio angelo vaidmuo.

Kokius požymius galima pastebėti?
Kadangi dėl AHD sulėtėja kaulų augimas, AHD sergantys vaikai būna žemesni už savo bendraamžius. AHD sergantys naujagimiai atrodo normalūs, o augimo sutrikimai pasireiškia tik vaikui sulaukus 1-4 metų. Kadangi AHD paprasčiausiai sulėtina augimo tempą, AHD sergančio vaiko kūno sudėtis turėtų būti normali ir tai neturėtų daryti jokios įtakos jo protiniam išsivystymui. Dėl to nustatyti AHD yra dar sunkiau. Tačiau be lėto augimo yra ir kitų klinikinių požymių, kurie kartais yra siejami su AHD.
Dažniausiai AHD sergantys vaikai, išskyrus labai mažus vaikus, turi viršsvorio, ypač aplink liemenį. Pagal savo kalendorinį amžių jie atrodo gerokai jaunesni. Dažnai vaiko veidas yra panašus į lėlės, su išsišovusia kakta ir įdubusiu tarpuakiu. Taip pat jų kūno sudėjimas ar pirštai gali būti panašūs į mažo vaiko. Be to, AHD sergantys vaikai dažnai jaučiasi pavargę arba apskritai yra silpni ir mieguisti.
Taip pat tyrimai rodo, kad berniukai, sergantys įgimtu AHD, gali turėti nepakankamai išsivysčiusias genitalijas, o jų lytinis brendimas gali vėluoti.

_{Puslapio pradžia}