Gydymo pradžia

Daugumai šeimų sunkiausia pradėti leisti augimo hormoną. Tėvai, gydytojai ir seselės atlieka svarbų vaidmenį padėdami vaikams apsiprasti su mintimi apie injekcijas. Nuo pat pirmosios užuominos apie adatas iki pirmosios injekcijos, o taip pat ir viso gydymo metu sveikatos priežiūros specialistai suteiks daugybę naudingos informacijos ir patars, kaip  sklandžiai pradėti gydymą  ir jį tęsti.

Pirmoji injekcija

Kaip greitai galima priprasti?

Kodėl yra svarbu, kad tėvai atliktų sau injekciją?

Pirmoji injekcija

Kai nusprendžiama pradėti gydymą, gydytojas ar bendruomenės slaugytoja paruošia šeimą pirmai injekcijai: su tėvais susitariama dėl susitikimo patogiu laiku. Labai svarbu, kad dalyvautų abu tėvai. Paskirkite susitikimui pakankamai laiko – pirmoji injekcija viena svarbiausių. Susitikimo metu medicinos specialistai tėvus paruošia, paaiškindami jiems, ką jie turės daryti. Kartais jie patys sau susileidžia injekciją, po to tėvams leidžiama pabandyti sušvirkšti skystį lėlei ar apelsinui, o tada ir sau susišvirkšti nekenksmingo fiziologinio tirpalo. Po to ateina vaiko eilė. Jei vaikas labai mažas, leidžiama jam tik stebėti. Jei Jūsų  vaikas jau mokyklinio amžiaus, jis paraginamas ir padrąsinamas pabandyti susišvirkšti vaistą. Kai pavyksta tai padaryti, vaikas nusiramina, kad procedūra nėra tokia baisi, kaip jis galvojo.

Labai svarbu, kad praeitų kuo mažiau laiko nuo to momento, kai suvokiama, jog vaikui reikia augimo hormono, o tėvai apsisprendžia pradėti gydymą, iki pirmo bandymo padaryti injekciją. Tėvams ir vaikams būtina įveikti savo neigiamą nuomonę apie injekcijas, kad tai netaptų didesne kliūtimi nei turėtų būti. Kuo greičiau jų neigiamos nuostatos virs teigiama, beskausme augimo hormono injekcijos patirtimi, tuo geriau.

Kartais, jei vaikas baiminasi švirkšti sau vaistus, medicinos specialistas gali pasiūlyti pirmiausia sušvirkšti tirpalą tėvams. Vaikai supranta, kad tikriausiai injekcija nėra tokia skausminga, nes priešingu atveju gydytojas to nesiūlytų. „Parduodami“ tokią mintį, tėvai lengvai įtikina vaiką atlikti sau injekcijas.

Medicinos specialistai prašo tėvų susišvirkšti sau tirpalą dar it todėl, kad šie galėtų suprasti, koks tai jausmas. Tuomet jie žinos, kad vaikas verkia ne dėl to, jog skauda, bet greičiausiai dėl to, kad jis paprasčiausiai yra pavargęs ar dėl kokios nors kitos priežasties. Be to, kai vaikas mato, kad tai gali padaryti jo tėvai, jis galvoja: „Tai tikriausiai nėra jau taip baisu“.

Šioms apmokymo procedūroms turi  būti skiriama pakankamai laiko. Daugelis pacientų atvyksta iš toli ir žino, kad jei tam paskirs daugiau laiko, šis laikas bus praleistas naudingai ir jiems nereikės sugrįžti iškilus problemoms. Specialistai informuoja šeimas, kad jie visada bus pasirengę padėti ir kad prireikus jiems visada galima skambinti, tačiau dažniausiai sėkminga gydymo pradžia užtikrina gerą tolimesnę gydymo eigą.

Kaip greitai galima priprasti?

Kai tėvai ir vaikai pradeda augimo hormono terapiją, jie labai greitai supranta, kad tai labai paprasta ir beveik neskausminga. Laikui bėgant, jie pamiršta savo abejones ir baimes. Tėvai mato, kad vaikas gerai auga ir viskas sekasi puikiai. Atvykę atlikti įprastų patikrinimų, jie nebebūna susirūpinę. Vaikams tik knieti sužinoti: „Ar aš augu? Ar aš augu? Ar aš augu?“, kai jie bando pažiūrėti per gydytojo petį, kiek jie pasistiebė pagal augimo kreivę. Jie būna laimingi.

Maždaug po 2 savaičių ar mėnesio daugumai vaikų augimo hormono terapija tampa įprastu dalyku. Jei vaikas dar labai mažas, kartais tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Kodėl yra svarbu, kad tėvai atliktų sau injekciją?

Daugelis specialistų paprašo kad tėvai susišvirkštų sau tirpalo, nes kitaip vaikai gali manyti, kad tėvai bijo. Berniukas gali pagalvoti: „Jei mano tėtis bijo, kodėl aš, penkerių metų berniukas, turėčiau galvoti, kad nieko neatsitiks? Tikriausiai tai labai pavojinga“. Taigi nuo pat pradžių tėvai turi daryti viską, kad jų vaikas nebijotų.

Tėvai turi suprasti, ko savo vaiko prašo, ir kad tai nėra labai sudėtinga. Jeigu tėvai patys bijos injekcijų ir kiekvieną vakarą galvos, koks nuskriaustas jų vaikas, nes turi švirkštis vaistus, jų baimė gali persiduoti vaikui. Kai jie patys susišvirkščia sau tirpalo, jie supranta, kad beveik nieko nepajuto. Net ir tie vaikai, kurie iš pat pradžių puikiai apsipranta su injekcijomis, gali nuo jų pavargti. Tačiau jei tėvai patys žino, kad jos yra visiškai neskausmingos, jie gali išsaugoti pozityvų požiūrį ir padėti savo vaikui viso gydymo metu.

Paprastai tėvai stengiasi neparodyti, kad jie bijo. Pasitaiko, kad išgirdęs specialistą sakant: „O dabar tėtis įsidurs tai sau į koją“, tėtis žiūri į jį išsigandusiomis akimis ir prašo: „Ne, prašau, neverskite manęs šito daryti“. Tačiau labai svarbu, kad tėvai patys patirtų, koks tai jausmas, nes visiems vaikams būna tokių blogų dienų, kai atėjus laikui susileisti injekciją jie gali sukelti nežmonišką isteriją ir atsisakyti tai daryti. O jei tėvai bus patys tai išbandę, jie supras, kad tokiai isterijai nėra jokio pagrindo. Tuomet jie labai pasitikinčiai gali įkalbėti vaikus sugrįžti į realybę.

_{Į puslapio pradžią}