Sprendimas pradėti augimo hormono terapiją

Priimti sprendimą dėl augimo hormono vartojimo nebūna lengva. Tai klausimas, kurį gydytojai aptaria kartu su tėvais ir vaiku. Galų gale, juk būtent šeimai teks gyventi vartojant preparatą.

Klausimai, kuriuos būtina apsvarstyti
Kai kuriems tėvams yra sunkoka priprasti prie šios minties. Tačiau akivaizdu, kad jie praras daug laiko, jei nesiims būtinų veiksmų, kol vaikus sukaks 10 ar 11 metų arba kol realiai pastebės, su kokiais sunkumais tenka susidurti žemaūgiui vaikui. Tėvams paaiškinama, kas atsitinka, kai yra augimo hormono deficitas (AHD) ir kaip veikia preparatas. Kartais, jei tėvai išties labai baiminasi, jiems leidžiama tai apmąstyti ir susitarti dėl kito susitikimo su gydytoju po keleto mėnesių, kurio metu vaiko ūgis iš naujo pamatuojamas. Pamatę vaiko augimo kreivę, jie supranta, kad vaikas dar labiau atsiliko nuo to ūgio, kurį jau turėjo būti pasiekęs. Tėvams paaiškinama, kad vaikas taip vis daugiau ir daugiau atsiliks. Būtent šiuo momentu dauguma tėvų, rūpindamiesi vaiko gerove, apsisprendžia pradėti gydymą.

Jei tėvai ir toliau dvejoja, jie skatinami pamąstyti, ar jų dvejonės nėra paremtos vien tik baime sušvirkšti vaistus savo vaikui. Jie turi būti tikri, kad jų dvejonėms yra rimtas pagrindas, nes jei jie nuspręs atsisakyti gydymo augimo hormonu, jų vaikas visuomet bus žemo ūgio. Jei penkiametis vaikas yra skriaudžiamas dėl savo žemo ūgio, nukenčia jo savigarba,  - tai gali palikti gilius pėdsakus, kurie lydės jį visą vaikystę, o gal net ir visą gyvenimą. Po kelerių metų jų 15-metis sūnus gali staiga savo tėvams išrėžti: „Aš galėjau būti 10 cm aukštesnis, bet jūs manęs negydėte“. Tėvai, nutarę atsisakyti gydymo, turi būti tikri, kad tam yra rimta priežastis, kad atėjus tokiai dienai, jie galėtų pridėti ranką prie širdies ir atsakyti savo vaikui: „Atsižvelgdamas į tai, ką tuo metu žinojau, aš priėmiau sprendimą, kuris buvo teisingas tavo atžvilgiu“. Galiausiai, nepriklausomai nuo tėvų asmeninių nuostatų, beveik visais atvejais nusprendžiama pradėti gydymą.

Siekiant padėti tėvams apsispręsti dėl vaikų gydymo augimo hormonu, jiems dažniausiai parodomi injekcijoms skirti prietaisai ir leidžiama tiek tėvams, tiek vaikams patiems juos išbandyti. Tokiu būdu jie gali geriau suvokti, su kuo jiems teks susidurti ir įsitikina, kad čia nėra nieko baisaus, nustoja galvoti apie injekcijų „baubą“.

Kai kuriems tėvams reikia laiko pagalvoti ir nuspręsti, ar jie tikrai nori, kad jų vaikui būtų švirkščiamas augimo hormonas, ar visgi geriau susitaikyti su tuo, kad jų vaikas bus žemesnio ūgio. Normalu užduoti visus šiuos klausimus. Tėvai turi apgalvoti, ką jie atsakys vaikui, sulaukusiam 20-ties metų, kai jis bus nepakankamai aukštas.

_{Į puslapio pradžią}