Augimo hormono terapijos poveikis

Kadangi pakaitinė augimo hormono terapija tiksliai atkartoja natūralius organizmo procesus, ji neturi jokio tiesioginio neigiamo poveikio. Pirmosiomis gydymo savaitėmis, kol vaiko organizmas prisitaiko prie padidėjusio augimo hormono kiekio, gali būti pastebimos įvairios psichologinės ir emocinės reakcijos, tačiau laikui bėgant išlieka tik teigiamas sėkmingos augimo hormono terapijos poveikis – vaikai auga, tampa sveikesni ir įgauna daugiau pasitikėjimo savimi.

Tiesioginis šalutinis poveikis

Ilgalaikis poveikis

Trumpalaikiai pakitimai

Tiesioginis šalutinis poveikis
Gydydami vaiką nuo augimo hormono deficito, specialistai nėra linkę kalbėti apie šalutinį poveikį, nes šiuo atveju būtų neteisinga naudoti šį terminą. Augimo hormonas tiesiog turi būti organizme. Taigi šalutinių poveikių paprasčiausiai nėra.
Pradėję gydymą, vaikų endokrinologai stengiasi papasakoti apie visus teoriškai galimus šalutinius poveikius ir atskirti tiesą nuo prasimanymų, siekdami išvengti nesusipratimų, jeigu tėvai kur nors kitur perskaitytų apie galimą šalutinį poveikį. Svarbu užsitarnauti pacientų pasitikėjimą ir iš anksto aptarti įtartinus reiškinius, netgi jei specialistas nemano, kad tai yra šalutinis poveikis. Tada specialistui nereikės raminti susirūpinusių tėvų, kai šie kažką perskaitys, pavyzdžiui, Internete, bei aiškintis, kodėl jis apie tai nekalbėjo anksčiau.
Pavyzdžiui, tėvus galbūt  pasiekė informacija, kad vienas iš galimų šalutinių poveikių yra cukraligė. Kai kurie specialistai galvoja, kad reikia tai paminėti, nors jų manymu cukraligė, ypač pirmojo tipo, nėra susijusi su augimo hormono vartojimu. Vaikų endokrinologai gali kartais užsiminti ir apie antrojo tipo diabetą, tačiau jis yra labiau sietinas su augimo hormono deficitu nei su augimo hormono terapija. Pacientams paaiškinama, kad augimo hormono terapija negali sukelti cukraligės. Tik tuo atveju, kai vaikas turi genetinį polinkį sirgti cukralige, augimo hormono terapija gali šiek tiek pastūmėti jį ta linkme ir jis gali susirgti keleriais metais anksčiau nei tuo atveju, jei ši terapija nebūtų taikoma.
Gydytojai taip pat turėtų išsklaidyti  tėvų nuogąstavimus dėl augimo hormono vartojimo, jei jų vaikui buvo diagnozuotas auglys, kuris šiuo metu yra ramybės būsenoje. Tėvai baiminasi, kad vartojant augimo hormoną, jis gali pradėti augti. Toks poveikis nebuvo pastebėtas. Yra speciali pasaulinė duomenų bazė, kurioje registruojami vaikai, susirgę AHD po smegenų auglio operacijos ar spindulinio gydymo. Bazėje sukaupti duomenys rodo, kad šiems vaikams auglys neatsinaujino. Taigi, remiantis iki šiol surinkta informacija, galima teigti, kad po smegenų auglio gydymo vaikams vartoti augimo hormoną nėra pavojinga.
Blogiausia, kas gali atsitikti – tai patinimai, gumbai bei nedidelės mėlynės, ir tai dažniausiai tik dėl neteisingai daromų injekcijų. Kartais hormono sudėtyje esantis konservantas sukelia vaikams alerginę reakciją, tačiau pakeitus preparatą tai lengvai išsisprendžiama. Paprastai gydymo eigoje neiškyla jokių problemų, susijusių su augimo hormono terapija. Nėra jokio pagrindo manyti, jog vaikas ne tik užaugs ir pasieks normalų suaugusiojo ūgį, bet jam nutiks dar ir kažkas blogo.

Ilgalaikis poveikis
Fiziniai pokyčiai
Augimo hormoną vartojantys vaikai pastebės daug teigiamų, ilgalaikių pokyčių. Vaikui pradėjus augti, pasikeičia jo kūno forma bei dydis. Vaikas ne tik paaugs, bet greičiausiai ir atsikratys dėl AHD susikaupusių riebalų, kuriuos pakeis raumenys. Jis pradės daugiau valgyti, dėl to gana greitai išaugs savo drabužius. Jo veidas taip pat atrodys labiau subrendęs ir atitiks vaiko amžių. Vaikai, kuriems yra augimo hormono trūkumas, dažnai jaučiasi pavargę, tačiau taikant augimo hormono terapiją įvyksta teigiami pokyčiai -  vaikai tampa aktyvesniais, įgauna pastebimai daugiau jėgų ir energijos.
Psichologiniai pokyčiai
Vaikui stiprėjant fiziškai, jis beveik visada stiprėja ir psichologiškai, vyksta teigiami jo charakterio pokyčiai. Stiprėjant vaiko savigarbai, jis labiau pasitiki savimi įvairiose situacijose. Jis tampa nebe toks pasyvus ir gali už save pakovoti. Jo broliai ir seserys daugiau neatiminėja iš jo mylimų žaislų - ne tik dėl to, kad jo raumenys stipresni, bet ir dėl to, kad jis yra pasiruošęs kovoti, o ne slapstytis.
Žvilgsnis į ateitį
Biosintetinio žmogaus augimo hormono terapija buvo pradėta taikyti tik 1985 metais. Medicinos srityje tai yra labai trumpas laikotarpis. Kol dar nežinomas galimas ilgalaikis šios terapijos poveikis, sukaupta patirtis ir iki šiol atlikti tyrimai leidžia teigti, kad ji neturi jokių neigiamų ilgalaikių pasekmių.

_{Į puslapio pradžią}

Trumpalaikiai pakitimai
Nepaisant to, kad pakaitinė augimo hormono terapija neturi jokio šalutinio poveikio įprastine šio termino prasme, pirmosiomis gydymo savaitėmis vaikai gali pajusti trumpalaikius pokyčius bei diskomfortą. Kol vaiko organizmas pripranta prie normalaus augimo hormono kiekio, jiems tenka išgyventi tam tikrą prisitaikymo laikotarpį. Geriausia, jei specialistai apie tai įspėja tėvus ir vaikus iš anksto, kad jie žinotų, ko galima tikėtis ir neišsigąstų.
Fiziniai pokyčiai
Pradėjus augimo hormono terapiją, vaiko organizmas stengiasi stabilizuoti druskų ir skysčių balansą, taigi trumpam gali susikaupti skysčių perteklius. Dėl to gali atsirasti paburkimų akių zonoje, gali patinti pirštai ar pėdos, taip pat gali skaudėti galvą ar prasidėti vėmimo priepuoliai. Jei atsiranda minėti simptomai arba jei tėvai pastebi kokius nors kitus pokyčius, jie turėtų pasitarti su gydytoju. Taikant augimo hormono terapiją, vaikai taip pat gali jausti augimo skausmus, tačiau paprastai tiek tėvai, tiek vaikai juos atpažįsta ir priima kaip natūralų dalyką.
Pradžioje vaikams skiriama nedidelė augimo hormono dozė, kuri yra didinama palaipsniui, kad vaikas nejaustų diskomforto. Labai retai pasitaiko kokių nors problemų, tačiau ir tuomet tai trunka tik kelias savaites, kol organizmas visiškai prisitaiko.
Kartais gydymo pradžioje vaikai skundžiasi galvos skausmais, kurie gali būti įvairaus pobūdžio ir dažniausiai yra visai nesusiję su augimo hormonu. Vaikams galvos skausmą gali sukelti stresas ar triukšmas mokykloje, todėl dažniausiai jis pasireiškia po pietų tomis dienomis, kai vaikas eina į mokyklą, o savaitgaliais ar atostogų metu vaikui galvos neskauda. Paprastai dėl tokio galvos skausmo nerimauti nereikia. Tačiau galvos skausmai, kurie pasireiškia vaikui atsikėlus ryte arba nakties metu (ne įtemptu dienos metu, kada jų tikrai galima tikėtis), taip pat galvos skausmai, kuriuos lydi pykinimas ar vėmimas, gali būti padidėjusio galvos vidinio (intrakranialinio) spaudimo požymis, kuris  gali pasireikšti, kai vaiko organizme susilaiko per daug skysčių. Pastebėję šiuos  simptomus, tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją. Tačiau padidėjęs intrakranialinis spaudimas yra itin retas reiškinys, ypač vaikų tarpe. Ir daugumą galvos skausmų paprastai vaikams sukelia ne augimo hormono terapija, o kitos priežastys.
Jaunesniems vaikams gali būti sunkiau užmigti, nes pradėję vartoti augimo hormoną jie tampa aktyvesni. Jei taip nutinka, rekomenduojama injekcijas leisti ne vakare, o ryte - tol, kol vaikas visiškai pripras prie gydymo.
Emocinė reakcija
Galite susidurti su įvairiomis nuomonėmis apie emocinius pokyčius, kuriuos vaikams tenka patirti pradėjus augimo hormono terapiją.
Svarbu įspėti tėvus ir vaikus apie galimą vaiko nuotaikų kaitą pirmosiomis gydymo savaitėmis, kad jie dėl to nesijaudintų. Vaikų nuotaika gali svyruoti. Vaikai gali pasidaryti pikti ar agresyvūs, tačiau jei kas nors ima su jais kovoti, jie gali staiga pradėti verkti. Jie dažnai nevaldo savo emocijų. Tačiau visa tai gana greitai praeina.
Pradėjus švirkšti augimo hormoną, vaikai gali būti linkę į neigimas emocijas, greitai supykstantys. Neretai jie tiesiog įsiunta be jokios aiškios priežasties. Tėvai gali stebėti šiuos reiškinius pirmomis gydymo savaitėmis, tačiau vėliau tai praeina.
Apie psichologinį augimo hormono terapijos poveikį kalbėti gana sunku. AHD reiškia, kad vaikui trūksta augimo hormono, kurį jis nuo šiol gauna. Pati terapija neturi jokio šalutinio psichologinio poveikio. Augimo hormonas nepadarys vaikų agresyvesniais. Kartais tėvai sako specialistams, kad vaiko elgesys pasikeitė, tačiau tai pasitaiko labai retai. Tai yra greičiau sietina su prisitaikymu prie naujos situacijos – injekcijų bei reguliarių sveikatos patikrinimų – o ne su pačiu augimo hormonu. Tiesa, tai yra tikrai sunku įrodyti, ir jei šeima įtaria, kad pakitęs vaiko elgesys yra susijęs su augimo hormono terapija, jie gali apsvarstyti galimybę pakoreguoti preparato dozę. Arba, jeigu tėvai įtaria, kad to priežastis augimo hormono vartojimas, galima trims mėnesiams nutraukti gydymą ir pasižiūrėti, kaip situacija klostysis toliau. Visgi dar niekada nebuvo labai didelių problemų dėl pakitusio vaiko elgesio.
Kita vertus, nors ir teigiama, kad augimo hormono terapija neturi jokių neigiamų poveikių, nereikėtų atmesti galimybės, kad AHD turintis vaikas, pradėjęs vartoti augimo hormoną, gali patirti tam tikrą psichologinį poveikį. Šio poveikio negalima atmesti, bet apie tai kalbėti yra sudėtinga. Be abejo, pradėję gydymą, daugelis vaikų pastebi, kad pradėjo žymiai greičiau augti. Vaikams, kurie dėl savo ūgio jautėsi blogai, staiga padidėjęs ūgis leidžia pajusti norą bendrauti su kitais ir labiau pasitikėti savimi. Taigi, tai yra sudėtingas klausimas, į kurį sunku išsamiai atsakyti. Gerai, jei tėvai tai pastebi ir ieško sprendimų.

_{Į puslapio pradžią}