Kontroliuokime diabetą gerai

Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. 2000 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 171 milijonas žmonių, prognozuojama, kad 2025 metais sirgs apie 300 milijonų gyventojų, o 2030 metais sergančiųjų skaičius sieks net 366 milijonus. Pasaulyje kas 20 sek. - diagnozuojamas naujas diabetas, kas 30 sek. – dėl šios ligos komplikacijų amputuojama koja. Tai faktai, kurie parodo ligos pavojingumą ir reikalingumą tinkamai ją gydyti.
Pacientams, kuriems nepakankamai gerai kontroliuojamas cukrinis diabetas išsivysto lėtinės, cukraligės sąlygotos komplikacijos (inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimas), kurios mažina ligonio darbingumą, sukelia invalidumą, trumpina gyvenimo trukmę. Cukrinis diabetas yra dažniausia suaugusiųjų regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Norint išvengti komplikacijų, būtina gera diabeto kontrolė.

Tarptautinė Diabeto Federacija rekomenduoja siekti dar griežtesnių glikemijos rodiklių: glikemija (cukraus kiekis kraujyje) nevalgius turėtų būti mažesnė kaip 6,0 mmol/l, glikemija dvi valandos po valgio iki 8,0  mmol/l ir glikuotas hemoglobinas (HbA1c) iki 6,5 procentų.
Gerai diabeto kontrolei užtikrinti sergant 2 tipo cukriniu diabetu būtinos žinios apie diabetą pačiam pacientui: mokant teisingai maitintis, pačiam nusistatyti  cukraus kiekį kraujyje galima pasiekti gerą diabeto kontrolę, todėl mokymas apie diabetą ir savikontrolė yra labai svarbu. Gydymo pagrindą sudaro dieta, medikamentai, fizinis aktyvumas, ligonių mokymas ir savikontrolė. Pagrindinis tikslas – stengtis palaikyti normalų gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje, normalizuoti svorį, nes tik tai stabdo mikrokraujagyslinių ir makrokraujagyslinių komplikacijų vystymąsi.
Išaiškinus 2 tipo cukrinį diabetą, nesant ryškios hiperglikemijos ir komplikacijų, skiriamas nemedikamentinis gydymas (dieta, fizinis aktyvumas, ligonio mokymas bei savikontrolė). Nesikoreguojant cukraus kiekiui kraujyje, papildomai skiriamos tabletės mažinančios cukraus kiekį kraujyje. Esant pastoviai hiperglikemijai (glikemija nevalgius > 7 mmol/l,  po valgio > 9 mmol/l, HbA1c>7,5 proc.), naudojant tabletes ar sparčiai progresuojant diabetinėms komplikacijoms sprendžiamas insulino terapijos būtinumas.

_{Puslapio pradžia}

Kada skiriamas pacientui gydymas insulinu?

Būtina pradėti gydymą insulinu, kai gydymas tabletėmis tampa neefektyvus t.y. padidėja cukraus kiekis kraujyje daugiau nei leistina. Be to insulinas skiriamas, jei ligonis suserga miokardo infarktu, jei netoleruoja gydymo tabletėmis, sergant infekcinėmis ligomis, kai padidėja cukraus kiekis kraujyje.
Esant minėtoms būklėms, labai svarbu išaiškinti pacientui savalaikės insulino terapijos reikšmę, tačiau ligoniai dažnai atsisako, motyvuodami dūrio, kasdieninių injekcijų baime, gyvenimo būdo pakitimu. Todėl dažnai būna pavėluotai pradedami gydyti insulinu, kada diagnozuojamos diabeto komplikacijos ir tada padėti būna labai sunku.
Pradedant gydymą insulinu, ligonis turi būti mokomas mitybos pagrindų, kaip naudotis insulino injektoriais, supažindinamas su insulino švirkštimo technika, insulino veikimu, paaiškinamos insulino laikymo sąlygos.

Kodėl cukrinio diabeto gydyme insulinas yra būtinas?

Ligai progresuojant (mažėja insulino gamyba organizme), geriamieji vaistai tampa neveiksmingi.
Insulino terapija kompensuoja insulino trūkumą, pagerina jautrumą insulinui audiniuose, slopina gliukozės sintezę kepenyse nakties metu, apsaugo ląsteles nuo toksinio gliukozės ir lipidų poveikio.
 Suaugusiam žmogui gydymui insulino skiriama 0,7 - 0,8 vv/kg kūno svorio per parą.  Insulino poreikis gali padidėti ūminių diabeto komplikacijų, infekcijų bei streso atveju net iki 1,5 vv/kg kūno svorio. Esant insulino rezistencijai egzogeninio insulino poreikis padidėja iki 100 vv/d. Pradėjus gydymą insulinu gali padidėti apetitas ir svoris - tai nedaro įtakos insulino poveikiui, tik skatina pacientą dar labiau stebėti savo svorį ir laikytis dietos.

_{Puslapio pradžia}

Kokį insuliną pasirinkti? Kiek yra svarbūs yra mišraus veikimo insulino analogai?

Skiriant insuliną svarbu, kad insulino būtų pakankamai valgo metu ir tarp valgymų bei naktį. Valgant cukraus kiekis kraujyje greitai didėja, todėl reikia insulino kuris suveiktų greitai ir efektyviai – taip vadinamas valgio insulinas. Tuo tarpu insulino poreikis pavalgius sumažėja, tačiau būtinas nedidelis insulino kiekis kraujyje kad cukraus kiekis nepadidėtų iki neleistinų ribų nesant insulino – tuo metu veikia   bazinis insulinas. Skiriant gydymą insulinu reikia atkartoti tuos abu insulinus. Todėl ir skiriami keli insulinai keletą kartų per dieną. Bet tai daugeliui nepatogu. Todėl gydant sergančius 2 tipo diabetu labai efektyvūs mišraus veikimo insulinai. Jie pasižymi dvejopu veikimu: viena dalis veikia, kada valgote, kita veikia, kada nevalgote ir nakties metu.
Mišraus veikimo insulino analogai yra fiziologiškesni. Jie kombinuoti iš  25 ar 30 proc. greitai veikiančio insulino, kuris veikia kada valgote ir koreguoja glikemiją po valgio bei 75 ar 70 proc. ilgai veikiančios insulino dalies, kuri veikia kada nevalgote ar naktį - užtikrinana bazinį insulino poreikį. Naudojant šiuos insulinus galima artimai pakartoti  tai kaip insulinas veikia nesergant cukriniu diabetu.

Ką reikėtų žinoti apie jo vartojima?

Mišraus veikimo insulino analogus galima leisti prieš pat valgį, valgio metu ar po valgio. Šiuos insulinus vartojant, efektyviau koreguojama glikemija po valgio, ligoniai tampa mažiau priklausomi nuo užkandžių tarp valgių, jiems mažiau auga svoris lyginant su dvifaziu žmogaus insulinu.

_{Puslapio pradžia}

Pagal ką sprendžiama, kad gydymas vyksta sėkmingai?

Gydymo sėkmę vertiname pagal bendrą ligonio savijautą, glikemijos nevalgius ir po valgio bei glikuoto hemoglobino rodiklius. Šie glikemijos kontrolės rodikliai neturėtų būti didesni nei parodyta lentelėje. Jeigu Jūsų cukraus kiekis kraujyje didesnis nei rekomenduojama, būtinai dėl gydymo pasitarkite su gydytoju. Sveikatos apsaugos ministerijos diabeto gydymo metodika nurodo, net ir esant gerai kontroliuojamam diabetui, būtina kartą metuose pasikonsultuoti su specialistu endokrinologu ir aptarti tolimesnį diabeto gydymą.
Tinkamai ir laiku pradėjus gydymą insulinu pavyksta ne tik atitolinti cukrinio diabeto komplikacijų vystymąsi, bet ir žymiai pagerinti sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimo kokybę.

_{Puslapio pradžia}